Odos vėžys

Esminis odos vėžio rizikos faktorius – ultravioletiniai saulės spinduliai. Todėl dermatologai pataria rimtai atsižvelgti į buvimą saulėje, visada naudoti apsaugines priemones, ypač vaikams. Odos vėžys gali išsivystyti praėjus dešimtims metų po smarkaus nudegimo saulėje arba nuo ilgamečio saulės poveikio. Kaip ir visos vėžio formos, odos vėžys yra staigus ir nekontroliuojamas pakitusių ląstelių augimas. Joms augant išsivysto gerybiniai arba piktybiniai augliai. Dažniausiai nustatoma bazalinių ląstelių karcinoma, plokščiųjų ląstelių karcinoma. Melanomos atvejų vis daugėja. Bazalinių ir plokščiųjų ląstelių vėžio formos dažniausiai išsivysto nuo ilgamečio deginimosi saulėje – jos ne tokios sunkios, bet turi būti gydomos dermatologų. Melanoma yra ypač sunkus susirgimas ir turi būti gydomas nedelsiant, norint išvengti liūdnų pasekmių. Jei liga išplinta ir progresuoja, ji yra mirtina – daugiausia mirties nuo odos vėžio atvejų lemia būtent melanoma. Dažniausiai ją sukelia praeityje patirti stiprūs nudegimai nuo saulės, genetinis polinkis.

Dažniausi apie vėžį įspėjantys požymiai – atsiradę nauji odos dariniai arba egzistuojančių apgamų pokyčiai. Bazalinių ląstelių karcinoma gali atrodyti kaip iškilimas blizgančiu ar pleiskanotu paviršiumi ant veido, ausų, kaklo ar plaukuotos galvos dalies, arba kaip plokščias raudonas ar rusvas pleiskanojantis darinys ant liemens, kojų ar rankų. Plokščiųjų ląstelių karcinoma gali atrodyti kaip standus raudonas mazgas arba šiurkštus, pleiskanojantis plokščias darinys, kuris gali perštėti, kraujuoti, pasidengti šašais. Šios dvi vėžio formos dažniausiai atsiranda tose kūno vietose, kurios ilgiausiai būna saulėje, bet gali atsirasti bet kur, todėl reikia nuolat tikrinti viso kūno odą. 

Apie pavojingiausią vėžio formą melanomą įspėja atsiradęs naujas rudas, juodas ar rausvas greitai didėjantis darinys ar esamo apgamo vykstantys staigūs pakitimai. Reikėtų atsiminti ABCDE kriterijus, pagal kuriuos galima įtarti melanomą:
A.    Asimetrija – kai viena apgamo pusė ne tokia, kaip kita
B.    Neaiškios ribos – kai apgamo ribos nelygios, tarsi išplaukusios 
C.    Nevienoda spalva – kai apgamo atspalviai nevienodi, rudi, juodi, raudoni ar mėlyni
D.    Dydžio ar diametro pokyčiai – ypač jei apgamas tampa didesnis negu 6 milimetrai (maždaug pieštuko trintuko dydžio)
E.    Iškilumas, paraudimas aplinkui

Jei Jūsų apgamas pasikeitė arba odoje pastebėjote daugiau kaip 2 mėnesius negyjančią žaizdelę, būtina konsultuotis su dermatologu, atlikti reikalingus tyrimus. Mūsų klinikoje atliekamas ATBM tyrimas (viso kūno apgamų žemėpis), skaitmeninė dermatoskopija, apgamai šalinami lazeriu ir kitais metodais.


Nuotraukos šaltinis: www.euromelanoma.org